Amžinoji ugnis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Ugnis (reikšmės).
Amžinoji ugnis – nuolatos deganti ugnis, paprastai simbolizuojanti žuvusių karių atminimą, kokį reikšmingą valstybei ar tautai įvykį. Paprastai amžinoji ugnis būna įrengta kokiame nors atminimo memoriale (karių kapinėse, prie Nežinomo Kareivio kapo ir pan.).
Amžinos ugnies įtaisas – specialus degiklis, kuriame dega atitekančios dujos (propanas ar gamtinės dujos).
Dabar degančios Amžinos ugnys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paryžiuje po Triumfo arka (Arc de Triomphe) nuo 1921 m. dega Amžinoji ugnis, skirta atminti visiems, žuvusiems Pirmajame Pasauliniame kare.
- Maskvoje, Aleksandro sode prie Kremliaus sienos, prie Nežinomo kareivio kapo dega amžinoji ugnis, skirta atminti visiems TSRS piliečiams, žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare.
- Sofijoje (Bulgarija) prie Nežinomo kareivio kapo memorialo.
- Budapešte (Vengrija), Košuto aikštėje (Kossuth Square), dega liepsna atminti revoliucionieriams, žuvusiems 1956 m. sukilime.
- Hagoje (Nyderlandai), prie Taikos rūmų.
- Romoje, prie Tėvynės altoriaus (Altare della Patria), dega Amžinoji ugnis Nežinomam kareiviui.
- Kaune, Vienybės aikštėje, Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo.
Amerika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Arlingtono Nacionalinėse kapinėse (Virdžinija, JAV) dega Kenedžio Amžinoji ugnis (John F. Kennedy Eternal Flame), uždegta jo žmonos Žaklin Kenedi (angl. Jacqueline Kennedy) 1963 m. lapkričio 25 d. per Kenedžio laidotuves.
- Getisberge (Pensilvanija, JAV) dega Amžinoji ugnis žuvusiems Amerikos pilietiniame kare, uždegta prezidento Franklino Ruzvelto 1938 m.
- Decatur'e (Džordžija) dega Amžinoji ugnis žuvusiems Antrajame Pasauliniame kare, Korėjos kare ir Vietnamo kare.
- Atlantoje (Džordžija, JAV), Kingo centre, dega Amžinoji ugnis žmogaus teisių gynėjui Martinui Liuteriui Kingui (Martin Luther King, Jr) atminti.
- Niujorke (Niujorko valstija, JAV), Ground Zero taške, dega Amžinoji ugnis 2001 m. rugsėjo 11 d. aukoms atminti, uždegta per pirmąsias metines.
- Londone (Ontarijas, Kanada), prie Adelaidės gatvės 442-o namo dega Amžinoji ugnis, nes ten Frederikas Bantingas (Frederick Banting) atliko teorinį darbą, kurio pagrindu buvo atrastas žmogaus insulinas.
Kitos Amžinos ugnys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamtinė amžina ugnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Egzistuoja gamtinės amžinos ugnys, kurios nesusijusios su žmonių tradicijomis. Jos dega naftingose ar kitokiose vietovėse, kur dega iš po žemės besiveržiančios gamtinės dujos ar besisunkianti nafta.
- Grote prie Eternal Flame Falls krioklio (Shale Creek Preserve, Niujorko valstijoje, JAV) nuolat išsiskiria gamtinės dujos, kurios padegtos ilgai dega.
- Olympos nacionaliniame parke (Turkija) yra vietovė, kur dega savaiminė ugnis.
- Guanziling'e (Taivanas) dega natūrali amžinoji ugnis (liepsnoja iš po žemės išsiskiriantis metanas).
- Australijoje yra vietovė, kur dega ilgalaikė ugnis, nes po žeme liepsnoja akmens anglies klodas, kažkada padegtas žaibo (liepsnoja kaistančios akmens anglies išskiriamos degios dujos – natūrali gazifikacija).
- Turkmėnijoje yra degančių požeminių dujų telkinys „Pragaro vartai“.
Senosios istorijos amžinos ugnys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Senovės Romoje forume, Vestos šventykloje, degė šventoji deivės Vestos ugnis, kurią kurstė vestalės.
- Amžinoji ugnis degė ir senovės Graikijoje Delfų Apolono šventyklos vidinėje dalyje.
- Savotišku amžinos ugnies variantas yra Olimpinė ugnis, kuri dega visos olimpiados metu.
- Iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje Vaidilutės ąžuolų giraitėse kurstė šventąją ugnį dievams.